2011 m. birželio 17 d. 11:00 val. vienos didžiausios nevyriausybinės savanoriškos humaniškos organizacijos vadovė – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė užėjusi į valstybinę įstaigą – Vilniaus teritorinės statistikos valdybą, padarė nusikaltimą (LR BK 154 str. 1 d. - šmeižtas), už kurį baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimas iki dviejų metų, tačiau teismas skyrė 3 mėnesių laisvės apribojimą.
2012 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi Nr. 1A-392-318/2012 (PK-87-497/2012) pripažino G. Jevgrafovienę kalta, padarius nusikaltimą Vilniaus teritorinės statistikos valdybos patalpoje pagal baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. - šmeižtas. Už padaryta nusikaltimą teismas skyrė atlyginti nukentėjusiajai 2 tūkst. Lt žalą ir teismo bylinėjimosi išlaidas – 1 tūkst. Lt, taip pat skyrė 3 mėnesių laisvės apribojimą.
Šiai dienai toliau G. Jevgrafovienė dirba savanoriškoje humaniškoje organizacijoje ir nesigėdi imti kasmėnesinį atlyginimą – 5.320,00 Lt.
Kyla retorinis klausimas, į kurį kiekvienas pagal savo moralę gali atsakyti. Ar neatrodo, kad apskritai asmens teistumas ir jo aplinkybės kenkia savanorystės idėjai, Raudonojo Kryžiaus įvaizdžiui ir veiklai?
G. Jevgrafovienės laukia dar du teistumai?
2011 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą G. Jevgrafovienės atžvilgiu dėl dokumento klastojimo (LR BK 300 str. 1 d.) – Raudonojo Kryžiaus įstatų, kuriuo vadovaujantis Raudonasis Kryžius vykdo veiklą. Įstatai yra tokio svarbumo dokumentas Raudonajam Kryžiui, kaip Lietuvai pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija.
Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus nariai ir savanoriai kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir privačius ekspertus, kad pateiktų sąvokos „redakcinio pobūdžio pakeitimas“ išaiškinimą ir pasakytų, ar konkretūs įstatų pakeitimai laikomi redakcinio pobūdžio pakeitimais ar ne.
Gavus išaiškinimą iš Teisingumo ministerijos ir išvadas iš ekspertų, pareiškėjai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Prezidentūrą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo baudžiamojoje byloje G. Jevgrafovienės atžvilgiu dėl dokumento klastojimo.
„Norime pastebėti, kad Konstitucijoje 30 str. „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“, dėl to kreipėmės į teisėsaugą. Tokiu atveju patvirtindami, kad Konstitucijoje bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje įteisintose nuostatuose, buvo pažeista teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kad tokiu atveju buvo suvaržyta minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė. Mes priimdami sprendimą, balsuodami už įstatus, reiškėme savo valią, tačiau mūsų išreikšta valia buvo pažeminta ir paniekinta G. Jevgarfovienės poelgiu“, – rašo pareiškėjai Generalinei prokuratūrai ir Prezidentūrai.
Prisimintina, kad 2010 m. spalio 22 d. vyko Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus visuotinis narių susirinkimas, kurio metu Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė prisipažino, kad įstatus keitė po Raudonojo Kryžiaus visuotinio narių susirinkimo – Suvažiavimo patvirtinimo. Tačiau, ji 2011 m. vasario 3 d. vykusiame Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos posėdyje teigė, kad nieko nekeitė. Bet 2011 m. pavasarį prokuratūrai prisipažino, kad vis dėl to įstatus keitė. Kaip sakoma – melo trumpos kojos.
2012 m. gegužės 4 d. Generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos išaiškinimą ir ekspertų išvadas, nutarė iki 2012 m. birželio pabaigos atlikti ikiteisminį tyrimą ir apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų – dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui.
Manytina, kad ne vienintelis galimo dokumento klastojimo atvejis sieja G. Jevgrafoveinę, nes artimiausiu metu Generalinė prokuratūra turi priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą G. Jevgrafovienės atžvilgiu dėl kito galimo dokumento klastojimo ir sukčiavimo pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.
Raudonojo Kryžiaus pirmininkas melavo?
2010 m. kovo 5 dieną vyko visuotinis Raudonojo Kryžiaus narių susirinkimas – Suvažiavimas, kurio metu, pasak Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus pateiktus dokumentus, Raudonojo Kryžiaus pirmininkas, skandalingai pagarsėjęs buvęs Sveikatos apsaugos ministras Romualdas Konstantinas Dobrovolskis pasigyrė ir tuo pačiu pradėjo teisintis, kad 2009 m. lapkričio 18-25 dienomis lankėsi Kenijoje (Afrika) už savo asmeninius pinigus, kad Raudonojo Kryžiaus pinigai nėra švaistomi, kad dėl pinigų trūkumo Raudonojo Kryžiaus slaugytojos, kurios slaugo vienišus ir pagyvenusius senolius, atleidžiamos iš darbo. Tiesa, jis taip ir nesugebėjo pateikti patvirtinančius arba paneigiančius Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus narių ir savanorių turimą informaciją, kad vis dėl to kelionės išlaidos buvo padengtos ne iš R. K. Dobrovolskio asmeninių pinigų, o iš Raudonojo Kryžiaus.
Raudonasis Kryžius – nusikaltėlių užuovėja?
2011 m. gegužės 2 d. (įsiteisėjo 2011 m. gegužės 19 d.) Visagino miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-758/2011 nuteista pagal baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Raudonojo Kryžiaus Visagino skyriaus sekretorė Marija Korkut, suklastojus keturis Raudonojo Kryžiaus dokumentus, siekdama materialinės naudos. Teismas skyrė piniginę baudą 2.080,00 Lt bei konfiskavo neteisėtai gautus pinigus. Šiai dienai M. Korkut toliau dirba Raudonajame Kryžiuje. Greičiausiai Raudonajam Kryžiui yra paranku, kad joje dirbtų asmenys, kurie yra teisti už Raudonojo Kryžiaus dokumentų klastojimą, siekiant materialinės naudos, ar už kitas atliktas nusikalstamas veikas.
Pagal Raudonojo Kryžiaus pateiktus duomenis, 2010 m. M. Korkut koordinavo ŽIV/AIDS prevencijos ir Narkotikų kontrolės departamento bei Visagino miesto savivaldybės projektus, kurių bendra vertė 105.172,00 Lt. Taip pat koordinavo narių mokesčius – 1.260,00 Lt. ir paramą, pinigines aukas – 1.766,51 Lt bei partnerių lėšas – 44.125,20 Lt. Taip pat ir gyventojų pajamų mokesčių (2 proc.) aukas, kurių buvo surinka – 7.243,41 Lt bei pirmosios pagalbos mokymų paslaugų pajamas – 5.523,00 Lt. Iš viso M. Korkut 2010 m. koordinavo apie 165.090,12 Lt.
Kyla retorinis klausimas, į kurį kiekvienas pagal savo moralę gali atsakyti. Ar gali Raudonajame Kryžiuje dirbti asmuo, kuris teismo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo ir jų realizavimo, ir ar šiam asmeniui galima patikėti koordinuoti projektinius pinigus?
Raudonasis Kryžius – tramplinas į politiką?
Dabartinį Vidaus reikalų ministrą Artūrą Melianą kartu su nusikaltėlėmis M. Korkut ir G. Jevgrafoveine vienija ne tik bendras politinis požiūris, bet ir Raudonasis Kryžius.
2005-2008 m. A. Melianas aktyviai veikė Raudonajame Kryžiuje kaip pirmininko pavaduotojas, tačiau vos patekęs į šiltą vietą – Seimą, humaniška veikla ir juo labiau teisingumo, socialinio atsakingumo pojūtis turbūt pradėjo blėsti. Tuo tarpu Raudonąjį Kryžių krečia skandalai: nuteisiami darbuotojai ir tame tarpe organizacijos vadovė – G. Jevgrafovienė pagal baudžiamąjį kodeksą, dešimtims darbuotojų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, įskaitant ir organizacijos vadovę, dėl dokumentų klastojimo, panaikinamos privalomosios pirmosios pagalbos licencijos, prasidėjo įvairios ir neaiškios kelionės po Afriką ir Europą.
Pagal viešai pateiktus Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, M. Korkut 2002 m. pagal Lietuvos rusų sąjungos sąrašą nepateko į Visagino m. tarybą. Tačiau perbėgusi į kitą partiją – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – jau po dviejų metų (2004 m.) taip pat nepateko ir į Seimą. Dar po kelių metų (2007 m. ir 2008 m.), vėl M. Korkut mėgino laimę kitoje politinėje partijoje – Lietuvos centro partijoje – ir vėl nepateko nei į Visagino m. tarybą, nei į Seimą. Po trijų nesėkmingų perbėgimų iš vienos į kitą partiją ir nesėkmingų pasirodymų Savivaldos ir Seimo rinkimuose, M. Korkur perbėgo į ketvirtąją partiją – Liberalų ir centro partiją, su kuria praėjusiais metais (2011 m.) taip pat nepateko į Visagino m. tarybą. Galbūt nusikaltėlė M. Korkut laimę mėgins penktoje partijoje?
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė – Gražina Jevgrafovienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas – Romualdos Konstantinas Dobrovolskis.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Vyriausioji valdyba: Algimantas Blažys; Angelė Danutė Čepėnaitė; Audronė Vareikytė; Juozas Ruolia; Nijolė Bielinienė; Rasa Kazlauskienė; Romualdas Konstantinas Dobrovolskis; Romualdas Algimantas Rimdeika; Rūta Skyrienė; Vida Žvirblienė ir Viktoras Burbulis.
Ar tokia viena didžiausia nevyriausybinė savanoriška humaniška organizacija – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija turi būti ir joje dirbti asmenys, kurie teismo pripažinti nusikaltėliais? Nėra aiški vyriausiosios valdybos pozicija, kodėl iki šiol nesiėmė veiksmų, kad būtų užkertamas kelias savivalėms ir nusikaltimams, kurie daromi po Raudonojo Kryžiaus vėliava? Nejaugi vyriausioji valdyba, tiksliau, kai kurie jos nariai iš to gauna asmeninės naudos – keliones po Afriką ir Europą? Kiekvienas sau atsakykite.
Vytautas Šmitaitis,
Asociacijos „Idėja Kaunui“ vicepirmininkas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus savanoris
Henrikas Kupcikevičius,
Asociacijos „Idėja Kaunui“ atstovas ryšiams su visuomene
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus savanoris
@ Parengta pagal Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus narių ir savanorių bei institucijų pateikta medžiagą. Suderinta.
Priedai: Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28.
