Vaikštinėdami Laisvės alėja susiginčijote, kiek Prezidentei Daliai Grybauskaitei metų? Nereikia skubėti namo prie kompiuterio – internetą galima sugauti čia pat.
Iškart įpūtė gyvybės
Visuomenės veikėjai, politikai, mokslininkai, architektai svarsto, kaip pažadinti Laisvės alėją. Kuriamos koncepcijos, rašomi projektai, o kartais reikia tiek nedaug: gero oro ir interneto. Taip sako būrys „Kauno dienos“ kalbintų miestiečių, žinančių, kad Laisvės alėjoje internetu galima naudotis nemokamai.
„Įsitaisau ant suoliuko prie fontano, stebiu praeivius ir vėl įjunku į interneto platybes. Jau trečią kartą ateinu“, – būsimoji abiturientė Jurgita sako, kad sėdėti namuose prie kompiuterio jai pabodo.
Kaune atostogaujantys vilniečiai Adomas, Ieva ir Rokas mano, kad nemokamas internetas viešose vietose yra miesto šiuolaikiškumo ženklas.
„Jeigu nori pasitikslinti adresą, nereikia ieškoti žemėlapio ar skambinti brangiu informacijos telefonu. Gali per telefoną prisijungti prie interneto ir nukeliauti į maps.lt“, – pastebi jie. Anot jaunuolių, nemokamas internetas gali būti naudingas užsieniečiams ir miesto svečiams – lengva surasti lankytinas vietas, muziejų adresus.
Kavinėje „Miesto sodas“ beveik kasdien galima pamatyti į nešiojamąjį kompiuterį įnikusį kaunietį Mindaugą. Dirbti jam patogiau čia, kur žmonės, skanus maistas, grynas oras, o ne biure.
„Greitis pakankamas, puslapius greitai varto“, – įspūdžiais dalijosi Mindaugas.
„Pizza Jazz“ kavinės padavėja Greta tikino, kad apie galimybę prisijungti prie nemokamo interneto pasiteirauja bent vienas klientas per dieną.
Bijo atsinešti kompiuterį
Apie nemokamo interneto prieigą pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje žinojo maždaug kas trečias žurnalistų kalbintas Laisvės alėjos praeivis. Kai kurie suabejodavo, ar šiais laikais gali būti kas nors nemokama? Kiti maloniai nustebdavo, o paklausti, ar jiems tokia paslauga reikalinga, linksėdavo galvomis.
Pasitikrinti elektroninį paštą, bendrauti su draugais per pokalbių programą „Skype“, socialinius tinklus „Facebook“, „One.lt“, skaityti naujienas portaluose, parsisiųsti muzikos ir filmų – aktualiausia veikla internete.
„Praleidžiu internete pusę dienos, o kartais ir daugiau“, – tikino būsimasis devintokas Marius, kuriam labiausiai patinka „Google“ įrankis. Vasarą per „Google“ Marius ieško mėgstamų dainų, paveiksliukų telefonui, o prasidėjus mokslo metams – informacijos, kuri būtų naudinga rengiant namų darbus. Moksleivio bičiuliai Giedrė, Andrius ir Ligita įsitikinę, kad nemokamas internetas į Laisvės alėją pritrauks daug jaunimo, nes šiais laikais beveik kiekvienas iš dalies gyvena internete.
„Bijočiau atsinešti kompiuterį, nes gali kas nors atimti, Laisvės alėjoje dar nėra labai saugu“, – nuogąstavo Giedrė. Jai pritarė bičiulė Ligita, kuri nešiojamąjį kompiuterį viešoje vietoje išsitrauktų tik tada, jei aplink būtų bičiulių.
Būsimasis dešimtokas, Mantas internetu Laisvės alėjoje naudojasi per „Ipod‘ą“ – esą greičio užtenka ir filmams parsisiųsti.
Alėjos gyventojai patenkinti
Laisvės alėjos 75-ojo namo gyventoja Stanislava, kaip ir daugelis kitų pėsčiųjų gatvės gyventojų, dabar mielai nutrauktų sutartį su interneto paslaugų tiekėju – kam mokėti už paslaugą, kai ją gali gauti nemokamai?
„Gyvenu čia 24 metus. Mėgaujuosi visais gyvenimo Laisvės alėjoje privalumais. Dabar atsirado dar vienas – galima sugauti nemokamą internetą“, – šypsojosi Stanislava, kurios šeima dabar naudojasi „Init“ interneto paslaugomis.
TEO klientė Rūta, gyvenanti Laisvės alėjos 22-ajame name, prisijungti prie nemokamo interneto bandytų, jeigu turėtų nešiojamąjį kompiuterį. Esą dabar, per stacionarųjį, prisijungti prie bevielio interneto nepavyktų.
„Mokslams užtenka stacionaraus, senojo, kompiuterio. Gal, kai baigsiu studijas, įsigysiu nešiojamąjį, tada ir patikrinsiu, ar tikrai čia veikia internetas“, – kalbėjo mergina.
Laisvės alėjoje trumpai apsistoję jaunuoliai iš Olandijos iškart sugavo nemokamą internetą – esą jis kuo puikiausiai veikia per telefoną.
„Išsinuomojome butą, atrodo, be interneto, bet buvome maloniai nustebinti, kai internetą vis dėlto radome“, – persisvėrę per balkoną įspūdžiais su žurnalistais dalijosi Kaune atostogaujantys olandai.
Aprimsta tik paryčiais
Nemokamą bevielį internetą Laisvės alėjos praeiviams pasiūlyti nusprendė bendrovė „Mikrovisatos TV“ – iniciatyva, tikimasi, padės atgaivinti Laisvės alėją, pritraukti į ją daugiau žmonių.
„Tai bendrovės dovana miestui, tikriausiai ji miestiečiams ir miesto svečiams reikalinga“, – viliasi bendrovės „Mikrovisatos TV“ vykdomasis direktorius Mindaugas Anilionis. Šiuo metu bendras šios prieigos pralaidumas siekia iki 50 Mb/s, artimiausioje ateityje greitį planuojama padidinti. Nemokamu internetu galima naudotis Laisvės alėjoje nuo E.Ožeškienės gatvės iki Nepriklausomybės aikštės.
Liepą prie nemokamo interneto prisijungta 2 tūkst. kartų, paslauga naudojosi beveik 500 skirtingų vartotojų. Vidutiniškai vienas vartotojas prie šio interneto jungėsi keturis kartus per mėnesį.
„Internetu naudojamasi beveik visą parą, internautai aprimsta tik paryčiais, – statistiką analizavo M.Anilionis. – Prisijungti galima ne tik kompiuteriu, bet ir išmaniuoju telefonu „Smart Phone“, todėl nieko nuostabaus, kad naršoma ir naktį“.
„Mikrovisatos TV“ duomenimis, dažniausiai jungiamasi nuo 11 iki 13 val. ir nuo 15 iki 19 val. Tokiu metu Laisvės alėjoje prie interneto prisijungia po kelis šimtus žmonių. Vakarais, nuo 20 iki 23 val., prisijungiama trečdaliu mažiau. Nemokamu internetu dažniausiai naudojamasi darbo dienomis, savaitgaliais prisijungiama 2–3 kartus mažiau.
Sportas ir politika
Interneto populiarumas liepą padidėdavo po reikšmingų Seimo sprendimų ir vykstant lengvosios atletikos čempionatui. Populiariausias nemokamas internetas buvo liepos 15–19 d. Tomis dienomis Kaune vyko Europos U-23 lengvosios atletikos čempionatas. Tą savaitę Laisvės alėjoje prie bevielio interneto jungtasi po kelis šimtus kartų.
Daugiau nei įprastai vartotojų prie interneto jungėsi ir liepos 9 bei 14 dienomis.
„Liepos 9 d. Seimas paskelbė apie valdininkų algų mažinimo planus, o liepos 14 d. parlamentarai priėmė daug diskusijų sukėlusį vadinamąjį nepilnamečių apsaugos įstatymą“, – M.Anilionis įsitikinęs, kad kauniečiams aktualūs politikų sprendimai.
„Mikrovisatos TV“ darbuotojai įsitikinę, kad nemokamu internetu naudotųsi kur kas daugiau žmonių, jeigu jie žinotų apie tokią galimybę. Todėl planuojama pastatyti informacinių lauko stendų, nemokamo interneto zonos ženklais pažymėti suoliukus, grindinį, pastatyti jų kavinėse.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Informacijos sistemų katedros vedėjas profesorius Rimantas Butleris:
Jungiantis prie belaidžio interneto viešose vietose reikėtų turėti omenyje, kad tam tikru aspektu jūsų kompiuteryje saugomi duomenys taps nesaugūs. Diegiame į savo kompiuterius programas, kurios apsaugo duomenis, bet yra ir specialių programų, kuriomis nufiltruojama mažiau apsaugota informacija. Jeigu kažkas norės sužinoti, ką turite kompiuteryje, pasitelkęs programas, galės atpažinti, analizuoti, perimti ir panaudoti jūsų informaciją. Rekomenduojama naudoti antivirusines programas ir vadinamąsias ugniasienes. Jos apsaugo nuo įsilaužimų, informacijos nuskaitymo, bet nevisiškai. Patarčiau nekišti nosies, kur nereikia: nenaršyti po įtartinus puslapius, nevesti jokių kodų ir asmeninės informacijos, kai jos prašoma atsidarius interneto puslapį. Kompiuterinis tinklas yra kaip pasaulio vandenynų tinklas – viskas susisieja. Yra užtvankų, bet jas galima įveikti, kaip ir antivirusines programas. Saugesnis protokolas „https“, per kurį jungiamės prie interneto bankininkystės. Šio protokolo prieiga sudėtingesnė, sunkiau pavogti duomenis. Kodėl kažkas siekia įsilaužti į mūsų kompiuterius? Tikėtina, kad nori pasisavinti mūsų pinigus – sužinoti banko, draudimo sistemų slaptažodžius. Kartais duomenys vagiami turint kitų tikslų, pavyzdžiui, sužinoti komercines paslaptis, konkurentų kainų politiką. Tie, kurie laužiasi į mūsų kompiuterius, domisi viskuo: kokio amžiaus esate, kur gyvena jūsų tėvai, koks jūsų telefono numeris, kiek turto turite, kas jūsų giminaičiai. Iš asmeninių duomenų galima uždirbti įvairiais būdais. Dažniausiai tokia informacija kaupiama reklamos tikslais: bus stengiamasi jums kažką pasiūlyti, gal nupirksite.
Apklausa: Ar naudojatės nemokamu internetu?
Laisvės alėjos praeivių ir socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų apklausa parodė, kad lietuviai teigiamai vertina galimybę viešose vietose naudotis nemokamu internetu.
Dauguma respondentų mano, kad nemokamas internetas yra didelis privalumas, tokio interneto prieiga galėtų būti ne tik pagrindinėse miesto gatvėse, bet ir visuose skveruose, parkuose. Daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų mano, kad nemokamas internetas yra ne mažiau saugus nei tas, už kurį mokame pinigus. Dviem iš dešimties respondentų svarbu, kas yra interneto tiekėjas. Kai kurie žmonės nesijungtų prie bevielio nemokamo interneto viešoje vietoje, jeigu kompiuteryje turėtų konfidencialios informacijos. Beveik visi sutaria, kad nemokamas internetas – šiuolaikiškos valstybės ženklas.
Internete – pusė europiečių
Europos Komisijos paskelbtoje skaitmeninio konkurencingumo ataskaitoje teigiama, kad nuolat internete naršo 56 proc. europiečių, o kasdien internetu naudojasi kiek mažiau nei pusė – 43 proc. – europiečių. Statistika rodo, kad padaugėjo naudojančių plačiajuostį internetą – didžioji dalis (80 proc.) naršančiųjų ES šiuo metu juo naudojasi. Pagal šį rodiklį Europa pirmauja pasaulyje. Prieš penkerius metus trečdalis naršiusiųjų naudojosi plačiajuosčių ryšiu. Nepaisant padarytos pažangos, trečdalis ES piliečių dar niekada nesinaudojo internetu. Tik 7 proc. vartotojų yra apsipirkę internetu kitoje valstybėje narėje. Tačiau Europa yra pirmasis žemynas, kuriame įsigalėjo mobilusis ryšys – mobiliojo ryšio abonentų Europoje yra daugiau negu gyventojų (119 proc. gyventojų). Ataskaitoje teigiama, kad Europa vis dar atsilieka nuo JAV ir Japonijos mokslinių tyrimų ir plėtros investicijomis į informacines ir ryšių technologijas, spartųjį plačiajuostį ryšį ir inovacinių rinkų, kaip interneto reklama, kūrimą.
