Šiandien sueina lygiai 95-eri metai, kai 40 visuomenininkų ir gydytojų, skatinami gilaus vidinio poreikio padėti kitiems, bei pasirengę ginti žmogaus gyvybę ir orumą nesitikint materialinės naudos sau, Kaune 1919-01-12 įsteigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją, kurios pirmuoju pirmininku išrinktas gydytojas Rokas Šliūpas (1865-1959).
Svarbiausias Raudonojo Kryžiaus judėjimo tikslas yra padėti kitiems nesitikint materialinės naudos sau ir užkirsti kelią žmonių kančioms bei jas palengvinti, nepaisant jokių politinių, rasinių, religinių, seksualinės orientacijos, lyties ar ideologinių skirtumų, laikantis šių septynių principų: humaniškumas, bešališkumas, neutralumas, nepriklausomybė, savanoriškumas ir universalumas.
Per 95-erius metus Raudonojo Kryžiaus veikla keitėsi ir plėtėsi, prisitaikydama prie besikeičiančios istorinės situacijos ir visuomenės poreikių. Sprendžiant pagal abejotiną reputaciją turinčio Raudonojo Kryžiaus pirmininko Konstantino Romualdo Drobrovolskio (74 m.), nusikaltėlių Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės Gražinos Jevgrafovienės (58 m.) ir Raudonojo Kryžiaus Visagino skyriaus sekretorės Marijos Korkut (49 m.) bei kitų Raudonojo Kryžiaus darbuotojų veiksmus, šiai dienai Raudonojo Kryžiaus veikla prisitaikė prie neskaidraus dosnumo ir iškreiptos savanoriškos veiklos idėjos – kada galima užsimerkus ir atsilošus galvą sėdėti, skrendant į Keniją (Afriką) ar į kitas Europos šalis už Raudonojo Kryžiaus pinigus, ir nematyti kai klastojami dokumentai, pardavinėjami suaukoti drabužiai ir žaislai, skirti sunkiai gyvenantiems žmonėms ir vaikams, pasisavinami Raudonojo Kryžiaus pinigai, meluojama valstybinėse institucijose, toleruojama galima „politinė prostitucija“. Negana to, neadekvačiai elgiamasi ir su Raudonojo Kryžiaus nariais, savanoriais bei darbuotojais, dalis iš jų nepasiduoda pagundoms pakeliauti po Europą ar Afriką, ar užimti Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos nario kėdę, ar gauti riebų atlyginimą už tylą.
Su tyla nesitaikstė buvęs Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus sekretorius, studentas, kuris, kaip vėliau patvirtino teismas, buvo nepagrįstai ir neteisėtai atleistas iš užimamų pareigų. Teisme jis nurodė atsisakantis sugrįžti į ankstesnes pareigas, kol Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės pareigas eis neadekvačiai besielgianti, meluojanti nusikaltėlė G. Jevgrafovienė, bei kol nebus atkurtas dialogas tarp Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos ir Raudonojo Kryžiaus buvusių darbuotojų, narių ir savanorių. Nors studentas 2011-01-26 atsistatydino iš Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus valdybos nario pareigų ir išstojo iš Raudonojo Kryžiaus, prieš tai pranešęs Raudonajam Kryžiui ir gavęs iš Raudonojo Kryžiaus oficialią pažymą apie tai, galimai keršto vedama Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė suklaidino Raudonojo Kryžiaus pirmininką ir vyriausiąją valdybą, jog šie 2011-02-03 priimtų neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Taip pat su tyla nesitaikstė Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus nariai, valdybos nariai ir pirmininkas, kurie atsistatydino nepritardami Raudonojo Kryžiaus pirmininko K. R. Dobroviolskio ir generalinės sekretorės G. Jevgrafovienės veiksmams.
Šiandieninė Raudonojo Kryžiaus veikla
2011-06-17 11:00 val. vienos iš didžiausių nevyriausybinių savanoriškų humaniškų organizacijų vadovė – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė, užėjusi į valstybinę įstaigą – Vilniaus teritorinės statistikos valdybą, padarė nusikaltimą už kurį baudžiamajame kodekse yra numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dviejų metų, tačiau 2012-04-17 teismas galutine ir neskundžiama nutartimi Nr. 1A-392-318/2012 jai skyrė 3-jų mėnesių laisvės apribojimą. Šiai dienai, G. Jevgrafovienė ir toliau dirba savanoriškoje humaniškoje organizacijoje bei gauna pastovų mėnesinį atlyginimą – 5.320,00 Lt.
G. Jevgrafovienės laukia dar du teistumai?
2011-03-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą G. Jevgrafovienės atžvilgiu dėl dokumentų (Raudonojo Kryžiaus įstatų) klastojimo (LR BK 300 str. 1 d.). Šie įstatai yra svarbiausias organizacijos dokumentas, kuriuo remdamasi organizacija vykdo savo veiklą.
Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus nariai ir savanoriai kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir privačius ekspertus, kad šie pateiktų sąvokos „redakcinio pobūdžio pakeitimas“ išaiškinimą ir atsakytų, ar konkretūs įstatų pakeitimai laikomi redakcinio pobūdžio pakeitimais.
Gavus Teisingumo ministerijos išaiškinimą bei ekspertų išvadas, pareiškėjai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Prezidentūrą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo baudžiamojoje byloje G. Jevgrafovienės atžvilgiu dėl dokumento klastojimo.
„Norime pastebėti, kad Konstitucijoje 30 str. „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“, dėl to kreipėmės į teisėsaugą. Tokiu atveju patvirtindami, kad Konstitucijoje bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje įteisintose nuostatuose, buvo pažeista teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kad tokiu atveju buvo suvaržyta minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė. Mes priimdami sprendimą, balsuodami už įstatus, reiškėme savo valią, tačiau mūsų išreikšta valia buvo pažeminta ir paniekinta G. Jevgarfovienės poelgiu“, – rašo pareiškėjai Generalinei prokuratūrai ir Prezidentūrai.
Prisimintina, kad 2010-10-22 vyko Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus visuotinis narių susirinkimas, kurio metu Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė prisipažino, kad įstatus keitė po Raudonojo Kryžiaus visuotinio narių susirinkimo – Suvažiavimo patvirtinimo. Be to, pastebėtina, kad ji susirinkimo dalyviams pademonstravo kompetencijos stoką ir nejautrumą, negalią turinčius asmenys vadindama invalidais. Įdomu tai, jog 2011-02-03 vykusiame Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos posėdyje G. Jevgrafovienė teigė, kad nieko nekeitė, tačiau 2011 m. pavasarį prokuratūrai prisipažino, kad vis dėl to įstatus keitė. Kaip sakoma – melo trumpos kojos.
2012-05-04 Generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos išaiškinimą ir ekspertų išvadas, nutarė atlikti ikiteisminį tyrimą ir apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų – dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui.
Manytina, kad ne tik šis vienintelis galimo dokumento klastojimo atvejis susijęs su G. Jevgrafoveine – artimiausiu metu Generalinė prokuratūra turi priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą G. Jevgrafovienės atžvilgiu dėl kito galimo dokumento klastojimo ir sukčiavimo pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.
Raudonojo Kryžiaus pirmininkas melavo?
2010-03-05 vyko visuotinis Raudonojo Kryžiaus narių susirinkimas – Suvažiavimas, kurio metu Raudonojo Kryžiaus pirmininkas, skandalingai pagarsėjęs buvęs Sveikatos apsaugos ministras K. R. Dobrovolskis pasigyrė ir tuo pačiu pradėjo teisintis, kad 2009 m. lapkričio 18-25 dienomis lankėsi Kenijoje (Afrikoje) už savo asmeninius pinigus. Jis teigė, jog Raudonojo Kryžiaus pinigai nėra švaistomi, pridurdamas, kad dėl pinigų trūkumo iš darbo atleidžiamos Raudonojo Kryžiaus slaugytojos, kurios slaugo vienišus ir pagyvenusius senolius. Tiesa, jis taip ir nesugebėjo pateikti tai patvirtinančią arba paneigiančią Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus narių ir savanorių turimą informaciją, kuri atskleistų, kad vis dėl to kelionės išlaidos buvo padengtos ne iš K. R. Dobrovolskio asmeninių pinigų, o iš Raudonojo Kryžiaus. Vėliau, 2012 m. gruodžio mėnesį teisme K. R. Dobrovolskis visgi prisipažino, kad jis į Keniją vyko už Raudonojo Kryžiaus pinigus.
Raudonasis Kryžius – nusikaltėlių užuovėja?
2011-05-02 Visagino miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-758/2011 pagal baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nuteista Raudonojo Kryžiaus Visagino skyriaus sekretorė Marija Korkut, suklastojusi keturis Raudonojo Kryžiaus dokumentus, taip siekdama materialinės naudos. Teismas skyrė piniginę baudą 2.080,00 Lt bei konfiskavo neteisėtai gautus pinigus. Šiai dienai M. Korkut ir toliau dirba Raudonajame Kryžiuje. Galbūt Raudonajam Kryžiui yra paranku, kad organizacijoje dirbtų asmenys, kurie yra teisti už Raudonojo Kryžiaus dokumentų klastojimą, siekiant materialinės naudos, ar už kitas atliktas nusikalstamas veikas.
Pasak buvusio Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus sekretoriaus, visas ikiteisminis tyrimas susijęs su M Korkut veika, yra laikomas kone viena iš gėdingiausių veikų Raudonajame Kryžiuje, kadangi buvo pažemintas sąžiningai ir neatlygintinai dirbančių savanorių ir kitų Raudonojo Kryžiaus darbuotojų vardas, teigiant, jog ne M. Korkut, o Raudonojo Kryžiaus savanoriai ir kiti Raudonojo Kryžiaus darbuotojai suklastojo dokumentus ir pasisavino pinigus.
Iš pradžių buvo teigiama, jog dokumentus suklastojo ir pinigus pasisavino ne M. Korkut, o kitų Raudonojo Kryžiaus skyrių darbuotojai. Kai tokia versija nepasitvirtino, atsirado nauja versija, jog nusikaltimą padarė Raudonojo Kryžiaus Visagino skyriaus jaunimo savanoriai, kurie neva rado antspaudą ir suklastojo M. Korkut parašą, nurodant, jog šiuolaikinis jaunimas sugeba ir eurus padirbti. Galiausiai, atlikus kruopštų tyrimą ir gavus ekspertų išvadas, M. Korkut prisipažino suklastojusi dokumentus ir pasisavinusi pinigus bei buvo teismo pripažinta kalta. Tačiau tuo istorija dar nesibaigė.
Buvęs Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus sekretorius pranešė Raudonojo Kryžiaus vyriausiajai valdybai apie įsiteisėjusią teismo nutartį ir apie tai, jog apie ikiteisminį tyrimą žinojo ir apie tai Raudonojo Kryžiaus vyriausiajai valdybai nepranešė generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė, pirmosios pagalbos koordinatorė Nijolė Čiutienė bei personalo administratorė Dalia Reklaitienė. 2011 m. rugsėjo mėnesį vykusiame Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos posėdyje M. Korkut pradėjo pasakoti, jog ją neva nuteisė už tai, kad ji neteisėtai išdavė pažymėjimus, o ne už tai, kad ji suklastojo dokumentus ir pasisavino pinigus. Vėliau ir pati generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė teigė, jog dokumentus suklastojo ir pasisavino pinigus ne M. Korkut, o Raudonojo Kryžiaus Visagino skyriaus savanorė, kuri labai panaši į M. Korkut. Melo siūlai vyniojasi į didelį, didelį kamuolį – susidaro įspūdis, jog Raudonojo Kryžiaus vyriausioji valdyba net neskaitė teismo nutarčių, kuriuose G. Jevgrafovienė ir M. Korkut pripažįstamos kaltomis.
Raudonasis Kryžius – tramplinas į politiką?
Nusikaltėles M. Korkut ir G. Jevgrafovienę vienija ne tik bendras požiūris į Raudonąjį Kryžių – daryti nusikaltimus po Raudonojo Kryžiaus vėliava, bet ir bendras politinis požiūris.
Pagal viešai pateiktus Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, M. Korkut, tuo metu buvusi Lietuvos rusų sąjungos sąraše, 2002 m. nepateko į Visagino m. tarybą. Perbėgusi į kitą partiją – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – jau po dviejų metų (2004 m.) taip pat nepateko ir į Seimą. Dar po kelių metų (2007 m. ir 2008 m.), M. Korkut mėgino laimę kitoje politinėje partijoje – Lietuvos centro partijoje – ir vėl nepateko nei į Visagino m. tarybą, nei į Seimą. Po trijų nesėkmingų perbėgimų iš vienos į kitą partiją ir nesėkmingų pasirodymų Savivaldos ir Seimo rinkimuose, M. Korkur perbėgo į ketvirtąją partiją – Liberalų ir centro partiją, su kuria prieš kelis metus (2011 m.) taip pat nepateko į Visagino m. tarybą. Galbūt nusikaltėlė M. Korkut laimę mėgins penktoje partijoje?
Tenka pripažinti, jog Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė Raudonojo Kryžiaus vyriausiajai valdybai ir pirmininkui K. R. Dobrovolskiui praneša ne visą išsamią informaciją susijusią su Raudonuoju Kryžiumi. Nematyti ryžtingų ir konkrečių Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos ir pirmininko K. R. Dobrovolskio veiksmų – pripažinimo klaidomis Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus sekretoriaus neteisėtą atleidimą, bei Raudonojo Kryžiaus Kupiškio skyriaus sekretorės atleidimą, ir siekti ištaisyti klaidas.
Ar tokia turi būti viena didžiausių nevyriausybinių savanoriškų humaniškų organizacijų – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija? Ar turi būti ir joje dirbti asmenys, kurie teismo yra pripažinti nusikaltėliais, kurie savo veiksmais negerbia Raudonojo Kryžiaus narių, savanorių ir darbuotojų bei pačios organizacijos, jos tikslų ir veiklos, kenkia savanorystės idėjai? Nėra aiški ir Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos pozicija – kodėl iki šiol nesiėmė veiksmų, kad būtų užkertamas kelias savivalėms ir nusikaltimams, kurie daromi po Raudonojo Kryžiaus vėliava?
Raudonojo Kryžiaus iššūkiai pasitinkant šimtmetį – išsivalyti Raudonąjį Kryžių nuo melagių, nusikaltėlių ir atstatyti teisingumą, atstatant dialogą su buvusiais Raudonojo Kryžiaus darbuotojais, nariais ir savanoriais. Tik tada Raudonasis Kryžius galės tyras, kaip jo tikslai ir veikla, kartu su žmonėmis ir Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija pasitikti šimtmetį.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė (58 m.)
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis (74 m.)
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vyriausiosios valdybos nariai:
Petras Jurgilas (54 m.)
Elena Ramelienė (60 m.)
Nerijaus Laurynas Valiukas (23 m.)
Renata Baniulienė (46 m.)
Angelė Danutė Čepėnaitė (53 m.)
Audronė Vareikytė (57 m.)
Rūta Skyrienė (58 m.)
Vida Žvirblienė (69 m.)
Viktoras Burbulis (58 m.)
Algimantas Blažys (62 m.)
Alvydas Kanaporis,
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoris
Asociacijos „Idėja Kaunui“ valdybos narys, savanoris
Henrikas Kupcikevičius,
Asociacijos „Idėja Kaunui“ atstovas ryšiams su visuomene
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus savanoris
